Ovicidai [lot. ovum — kiaušinis + caedo — žudau], chemikalai, kuriais naikinami augalų kenkėjų kiaušiniai.
Pesticidai yra cheminės medžiagos, kurios gali būti natūralios kilmės arba sintetinės, sukurtos mokslinėse laboratorijose, ir yra skirtos kenksmingiems organizmams naikinti. Tačiau šios medžiagos yra toksiškos ir pavojingos žmogui, gyvūnams ir žuvims.
Viena iš pesticidų grupių yra insekticidai. Tai medžiagos skirtos kovai su nepageidaujamais vabzdžiais (angl. insect). 
Yra dviejų rūšių insekticidai – ovicidai ir lervocidai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ovicidai naikina vabzdžius kiaušinėlių lygyje, or lervocidai – lervų lygyje, tuo būdu neleisdami nepageidaujamiems vabzdžiams išsivystyti ir užaugti.
Tačiau problema tame, kad beveik visos šios cheminės medžiagos, išnaikindamos nepageidaujamus vabzdžius, paveikia ekologines sistemas. Šių chemikalų panaudojimas ženkliai pagerina derlių, tačiau sunku yra įvertinti realią naudą santykyje su poveikiu gamtai. Matyt tai bus aiškiau ateities kartoms.
Turbūt panašiais atvejais reikėtų naudotis sena patarle – kas per daug, tas nesveika. Jei ne pesticidai, insekticidai ar ovicidai žmonės, kai kuriais tai metais praeityje, paprasčiausiai būtų neišgyvenę. Tad ir ateities kartoms būtų kiek sunkiau ar jų būtų kiek mažiau. Iš kitos pusės, jei pasiekiami didžiuliai derliai ir žmonės jau nebesuvalgo, kas kiekvieną dieną atsiranda parduotuvių lentynose, ir maisto perteklius išmetamas į jūrą ar užkasamas po žeme – tuomet, jeigu pritaikysime dar vieną seną pasakymą, – saugokimės Dievo.
Reikia nušauti vilką, jei jis kekvieną vakarą nusineša pas savo sėbrus po vieną avį, ir rytoj jau nebebus ko eiti į ganyklą. Tačiau ar reikia išnaikinti visus vilkus, jei po niekieno nevaržomo elnių dauginimosi bumo nebeliks žolės at žemės ir lapų ant medžių, iki kiek tik drąsūs elniukai pasiekia?
Maisto, aplinkos ir tolerancijos balansas – tai tubūt visa ko auksinė taisyklė.